- įkainoti
- įkáinoti vksm. Pràrastą tur̃tą ji̇̀s įkáinojo dviẽm tū́kstančiais li̇̀tų.
.
įkainoti
Look at other dictionaries:
įkainoti — tr. įvertinti, nustatyti kainą: Įkainoti kieno turtą DŽ. Kainojo kainojo ir vis dėlto pagaliau įkainojo tą eržilą J. Jabl. Neįkainojama pagalba rš. | refl. Š. kainoti; apkainoti; įkainoti; nukainoti; perkainoti … Dictionary of the Lithuanian Language
apkainoti — tr., apkainoti Š įkainoti: Apkainoti kieno turtą DŽ. kainoti; apkainoti; įkainoti; nukainoti; perkainoti … Dictionary of the Lithuanian Language
apiprekiuoti — tr.; L27 įkainoti, įvertinti: Viršininkas su inžinieriu į ūmą laiką suspėjo apiprekiuot visa ką V.Kudir. prekiuoti; apiprekiuoti; nuprekiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
apčieniavoti — ×apčieniavoti tr. įkainoti: Atvažiavo antstolis, apčieniavojo visą turtą Vl. čieniavoti; apčieniavoti … Dictionary of the Lithuanian Language
apčienyti — ×apčiẽnyti tr. įkainoti: Sodybą brangiai apčiẽnijo JI474. čienyti; apčienyti … Dictionary of the Lithuanian Language
neįkainojamas — neįkainojamas, a adj. (1) kurio negalima įkainoti, labai brangus, vertingas: Visai žmonijai Gorkis paliko neįkainojamą savo kūrybos turtą K.Kors. Sausi Pietų Lietuvos pušynai, švarūs vandenys ir oras, mineralinės versmės, sveikas klimatas – tai… … Dictionary of the Lithuanian Language
nukainoti — tr. nuvertinti, kainą numažinti: Svietas greitai nukainoja žmogų pagal jo teisingas vertybes rš. Išskiria visai netinkamas vartoti prekes ir nukainotinas prekes rš. kainoti; apkainoti; įkainoti; nukainoti; perkainoti … Dictionary of the Lithuanian Language
nulemti — 1 nulemti, nùlemia, nulėmė 1. tr., intr. iš anksto paskirti, numatyti kam kokį likimą ar išpranašauti, paskelbti, koks likimas ko laukia: Nulemta yra žmogui vieną kartą mirti BPII409. Irgi nulėmei jau kožnam ilgumą dienelių K.Donel. Ateidavo… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuprekiuoti — 1. intr., tr. CI21, [K] nuderėti. 2. tr. KI24 įkainoti, įvertinti. prekiuoti; apiprekiuoti; nuprekiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
nuspręsti — 1 nuspręsti tr., nusprę̃sti, nuspreñdžia, nùsprendė 1. M, Š, LL214,316, Rtr, NdŽ apgalvojus, apsvarsčius padaryti išvadą, nutarti: Komisija parejo, nūsprendė – mums išeiti Šv. Teisėjai ten (teisme) ir nuspręsdavo Grz. Ponas, išklausęs, kap buvo … Dictionary of the Lithuanian Language
